- jelčius
- ×jelčius (plg. l. jelec, ukr. яльчик) sm., jielčius, ielčius Lp zool. tokia žuvis, vidutinio didumo, juoda nugara, raudonomis akimis; baltasis šapalas: Vakar kad pagavau jelčių, tai tik panešiau! Ut. Jelčius valgyt nevorta Grv. Čia tik jelčiukai – jelčių nėra Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.